Benediktas Tomaševičius

Electrical Engineer, minister of Communications in Lithuanian government. Exiled and killed by NKVD.

Benediktas Bronius Tomaševičius, Mykolo (1879-1941) nuo 1919 m. buvo Lietuvos pašto, telegrafo ir telefonų valdybos viršininkas, 1922 m. – susisiekimo viceministras, 1923 m. – susisiekimo ministras, 1927–1939 m. – Susisiekimo ministerijos vyr. inspektorius. NKVD tremtinys ir kankinys.

I pasaulinio karo metasi gyveno Petrapilyje, vėliau Nižnij Novgorode. 1918 m. vasarą grįžo į nepriklausomą Lietuvą, žmona su sūnumi - Paliepiuose, o Benediktas Tomonis - Poškos g., Kaune, kur gavo darbą.

Maždaug 1925-27 m. dirbo Pašto Valdyboje, Miško gatvėje, Kaune. Ėjo pareigas - pašto, telegrafo ir telefono valdybos direktorius.

Morė 1941 m. gruodį NKVD kalėjime, Rešiotų lageryje, Krasnojarsko kr.

Benediktas Tomaševičius gimė 1879 m. rugsėjo 4 d. Šiauliuose. Gyveno Šiauliuose ir Ivoškiuose. 1899 m. baigė Šiaulių gimnaziją. Tais pačiais metais įstojo į Petrapilio universiteto fizikos-matematikos fakultetą, kurį baigė 1903 m. Išlaikęs papildomus egzaminus iškart įstojo į Petrapilio Elektromechanikos instituto trečią kursą. 1905 m. iš instituto išstojo ir pradėjo dirbti Valstybės kontrolėje, ten tarnavo iki 1907 m. Tada vėl grįžo į institutą, baigė jį 1908 m. ir gavo 1-os rūšies inžinieriaus-elektriko diplomą. Patarnavęs keletą mėnesių prie Petrapilio tramvajų statymo ir telefono tinklų tiesimo bei įvedimo, 1909 m. rugsėjo 1 d. pradėjo dirbti Nikolajevo (Odesos) pašto-telegrafo žinyboje vyresniuoju telefonų tinklo mechaniku ir ten tarnavo iki 1913 m. sausio 1 d. Lygiagrečiai Nikolajeve jis ėjo ir prekybos uosto dirbtuvių vedėjo pareigas. 1913 m. sausio mėn. jis perėjo dirbti į Rusijos pašto ir telegrafo valdybą Petrapilyje, kur buvo komisijos nariu telegrafo-telefono medžiagoms priimti bei tirti, kartu dirbo ir technikos kursų mokytoju.

Benediktas Tomaševičius buvo ilgą laiką nevedęs. Prasidėjus I pas. karui, nutarė, jog nedera ilgiau delsti. O vesti jis norėjo tik lietuvaitę. Tad nuvyko į Lietuvą, kur jo pusbrolis Kražių klebonas Vladas Tomaševičius pasisiūlė būti piršliu. Pusbroliai nuvyko į Daugirdų Paliepių dvarą pirštis net nematę nuotakos. Kristina Duagirdaitė paliko labai gerą įspūdį. jaunikis patiko nuotakos tėveliams. Sužadėtuvės įvyko tą pačią dieną. Netrukus Josvainių bažnyčioje įvyko ir vestuvės. Jaunieji iki vestuvių buvo pažįstami tik 6 valandas! Po vestuvių visa šeima, įskaitant ir jaunosios tėvus, išvyko į Patrapilį.

Nuo 1915 m. spalio 1 d. dirbo Vyriausiojo Inžinieriaus ir Telegrafų skyriaus vedėjo pareigose, gamykloje Siemens & Halske, Žemutiniame Naugarde. 1915 m. gruodžio 1 d. Peterburge gimė sūnus Stasys. Žmona Kristina su kūdikiu netrukus persikėlė gyventi pas vyrą į Žemutinį Naugardą.

1918 m. po nepriklausomybės paskelbimo, Tomaševičių šeima perikėlė gyventi į Lietuvą, pasigyveno Kaune. 1918 m. lapkričio 16 d. Benediktas Tomaševičius buvo paskirtas Lietuvos pašto, telegrafų ir telefonų valdybos viršininku, o nuo 1920 m. kovo 16 d. - valdybos direktoriumi. 1922 m. birželį B. Tomaševičius tapo Lietuvos Susisiekimo viceministru, nuo 1923 m. vasario 23 d. iki birželio 29 d. - Lietuvos Susiekimo ministras.

1925 mirė uošvis ir jo Paliepių ūkį (220 ha žemės) paveldėjo duktė Kristina Tomaševičienė-Daugirdaitė. Tomaševičius pardavė savo tėvoniją Ivoškius Žemaitijoje, kad galėtų išmokėti žmonos seserims joms skirtą paveldėjimo dalį. Savaitgaliais B. Timaševčius vykdavo iš Kauno į Paliepius, užsiėmė ūkininkavumu. Pusę savo uždarbio paskyrė paststų remontui, ūkio reikalams. Paliepių ūkininkavimas buvo nuostuolingas.

Nuo 1926 m. balandžio 26 d. B. Tomaševičius tarvanavo Susisiekimo Ministerijos Valdytojo pareigose. 1927 m. spalio 18 d. B. Tomaševičius paskirtas eiti Susisiekimo Ministerijos vyr. inspektoriaus pareigas, ten tarnavo iki pat išejimo į pensiją 1939 m. balandžio 6 d.

Dirbdamas Lietuvos Susisiekimo ministerijoje B. Tomaševičius daug nusipelnė organizuojant Lietuvos pašto bei telegrafo-telefono susisiekimo tinklą, jam vadovaujant buvo įsteigta pirmoji Lietuvoje radijo-telegrafo stotis ir radiofonas, automatinė telefonp stotis Kaune. B. Tomaševičius dalyvavo Lugane ir Kopenhagoje derybose su lenkais dėl miško plukdymo Nemunu. B. Tomaševičius buvo labai geras administratorius, labai mėgiamas bendradarbių, apmokino ir daug padėjo darbuotojams Susisiekimo ministerijoje ir Lietuvos Pašte; nepartinis, bendravo su liaudininkais ir social-demokratais. Pašto valdybos sargai, laiškanešiai ir kiti darbuotojai jį vadino "mūsų ministeris".

B. Tomaševičius buvo eruditas, aukšto lygio profesionalas savo srityje. Su žmona nuolat lankydavosi teatre, laisvalaikiu skaitė klasikinę literatūrą. Ypač jam patiko Čechovas, kurio noveles jis skaitydavo pakartotinai. B. Tomaševičius buvo švelnaus būdo, draugiškas ir dėmesingas aplinkiniams, ypatingai tolerantiškas. Su sūnumi megdavo diskutuoti, ypač apie politiką. B. Tomaševičiaus jaunystė buvo įtakojama prieštaringos aplinkos: revoliucingi Petrapilio studentai, kovingi Lietuvos atgimimo veikėjai, tačiau jis žavėjosi senosiomis tradicijomis, rėmė konservatyvias vertybes: stambią žemdirbystę dvarų ūkių pagrindu, dvarų kultūros židinius kaimuose. Jis nuoširdžiai paskyrė visas svao jėgas Lietuvos atkūrimui.

1939 m. išėjęs į pensiją apsigyveno Paliepių dvare, pilnai paskyrė savo jėgas ūkininkavimui, įsigijo traktorių, motorinę kuliamąją mašiną, įrengė vėjo generuojamą elektros pastotę ir elektrinį apšvietimą. Tais metais pakilo žemės ūkio gamilių kainos ir tai buvo pirmi metai, kai Paliepių ūkis atnešė pelno, nebuvo nuostolingas. Kaip tik tada jis pirko statybinių medžiagų naujiems gyvenamiems namams kumečiams pastatyti. SOvietų okupacija vsiką sujaukė. Paliepių dvaras ir ūkis buvo nacionalizuoti, paversti kolūkiu. B. Tomaševičius siekė gauti 30 ha žemės normą, žadėtą smulkiems ūkininkams, tačiau bergždžiai.

1940 m. Tomaševičių šeima persikėlė gyventi į Kėdainius, kur Benediktas gavo darbą vietos elektrinėje. 1940 m. birželį sūnus Stasys gyveno Vilniuje. Kėdainiuose Benediktas ir Kristina Tomaševičiai birželio 14 naktį buvo suimti, įgrūsti į skirtūingus gyvulinius vagonus ir išvežti į tremtį Sibire. Benedkitas Tamošiūnas nugabenttas į Rešiotų priverstinių darbų lagerį Krasnojarsko krašte. Tai buvo mirties lageris.

Apie Benedikto Tomaševičiaus mirties aplinkybes papasakojo lagerio kankinimus išgyvenęs ir į Lietuvą grįžęs Karolis Tursa. B. Tomaševičius mirė nuo bado ir šalčio, infekcinių žaizdų per visą kūną, 1941 metų pabaigoje. Palaidotas masiniame kape su kitais nukankintais kaliniais.

Electrical Engineer, minister of Communications in Lithuanian government. Exiled and killed by NKVD.