Duke Peter von Biron

• https://lv.wikipedia.org/wiki/P%C4%93teris_B%C4%ABrons
• https://timenote.info/lv/Peteris-Birons

https://de.wikipedia.org/wiki/Peter_von_Biron

Peter von Biron war Reichsgraf und ab 24. November 1769 Herzog von Kurland und Semgallen sowie ab 6. April 1786 Herzog zu Sagan. 1792 erwarb er die große Herrschaft Nachod in Ostböhmen.

Peter von Biron war Reichsgraf und ab 24. November 1769 Herzog von Kurland und Semgallen sowie ab 6. April 1786 Herzog zu Sagan. 1792 erwarb er die große Herrschaft Nachod in Ostböhmen. Wikipedia DE Wikipedia EN

http://vesture.eu/index.php/P%C4%93teris_fon_B%C4%ABrons

http://www.geneall.net/W/per_page.php?id=219521

__________________

https://bbld.de/000000011001368X

Biron, Peter v., 1730 Gf., 1737 Prinz, seit 1769 Hzg. v. Kurland ♂, seit 1769 Hzg. v. Kurland

• Mitau 1724-02-15 † Gellenau (Gft. Glatz) 1800-01-13 Genealogie V.: → Ernst Johann v. B.; M.: Benigna Gottlieb, geb. Trotta v. Treyden; ⚭ I 1765-10-15 Karoline Luise Pzn. v. Waldeck, ⚮ 1772; ⚭ II 1774-03-06 Evdokija Borisovna Przn. Jusupova, ⚮ 1778; ⚭ III Mitau 1779-11-06 → Dorothea Gfn. v. Medem. Leben Schon ca. 1732 russ. Rittm. im Münnichschen Kürass.-Rgt., 1740 OberstLt. d. Garde zu Pferde (1740 Alexander-Newski-O. u. Andreas-O.). Nov. 1740 verhaftet, 1741-62 verbannt in Vologda. 1762 v. Peter III. zum GenMaj. ernannt (wieder Alexander-Newski-O.). 1763-69 Erbprinz (1764 wieder Andreas-O.). 1769-95 regier. Hzg. v. Kurland u. Semgallen, war d. dauernden innen u. außenpolit. Schwierigkeiten nicht gewachsen. 1784-87 in Deutschland, Italien u. Holland. Mußte 1795 abdanken u. d. Herzogtum an Rußland abtreten. Förderte in Mitau Theater, Musik u. Wissenschaft. Gründete 1775 d. Academia Petrina. Ließ d. Schlösser in Mitau u. Ruhenthal vollenden u. d. in Würzau, Schwethof u. Friedrichslust (Kurl.) erbauen. Lebte seit 1795 in Deutschland. Bes. d. Herrschaften Wartenberg u. Sagan (Schles., seit 1786) u. Nachod (Böhmen) Porträts v. Barisien (1781); Stich v. S. G. Kütner (1781), Neumann; Meyer, Acad. Peer.; Medaillen v. G. B. Biluinger (1737), Georgi (1775) u. C. Leberecht (1785); Sub., Dvor. imp. Ekateriny II, 13 Nachweise DBBL: S. 68 Isenburg/Freytag, Taf. 132; ADB 6, 290 f. (Winkelmann); Seraphim, Kurl., 304-33; C. W. Cruse, Kurland unter den Herzogen 2 (Mitau 1837), 177 ff.; Neumann, Aus alter Zeit, 45-60; Meyer, Acad. Fett., 62-67; Campe, Lex. 1 u. 2; Müller, Kurl. Spätbarock ______________

https://ru.wikipedia.org/wiki/%D0%9F%D1%91%D1%82%D1%80_(%D0%B3%D0%B5%D1%80%D1%86%D0%BE%D0%B3_%D0%9A%D1%83%D1%80%D0%BB%D1%8F%D0%BD%D0%B4%D0%B8%D0%B8)

1769 metais Mintaujoje valdžia buvo perduota E. J. Birono sūnui hercogui Peteriui Bironui. Peteris Bironas pavedė danų architektui S. Jensenui perstatyti buvusius Annos Ivanovnos rūmus, pastatytus XVII a. pabaigoje. Rūmų rekonstrukcijos darbai vyko 1773-1775 metais. Rūmuose Peterio Birono nurodymu buvo įkurta pirmoji Latvijoje aukštoji mokykla, kuri gavo jos steigėjo vardą Academia Petrina. Ši akademija buvo atidaryta 1775 metų birželio 29 d., ją palaimino Lenkijos ir Lietuvos karalius Stanislovas Poniatovskis. Architektas S. Jensenas akademijos pastatui suteikė vėlyvojo baroko ir klasicizmo bruožų. Akademijos antrame aukšte buvo įrengta didelė puošnaus interjero konferencijų salė. Kitos akademijos vidaus patalpos irgi pasižymėjo lipdybos elementais, savita ornamentika, kurią kūrė vokiečių skulptorius M. Grafas. Akademijos bokštas, esantis pastato centrinėje dalyje, buvo skirtas astronominiams stebėjimams. Academia Petrina 1801 metais buvo reorganizuota į universitetą, tačiau netrukus, 1806 metais, naujasis Rusijos caras Aleksandras I joje įsteigė gimnaziją, kuri vėliau tapo Kuršo gubernijos gimnazija.

Pirmosios didesnės lietuvių grupės Mintaujoje apsigyveno po 1794, 1831 ir 1863 metų sukilimų. 1860 metais Mintaujos gimnazijoje veikė 7 klasės ir joje mokėsi 588 mokiniai (11 rusų, 315 vokiečių, 32 lietuviai, 66 latviai, 100 žydų). XIX a. pabaigoje, kai Rusijos caro valdžios nurodymu buvo uždaryta dalis Lietuvos mokyklų, daug garsių Lietuvos žmonių mokėsi Mintaujoje. XIX a. pabaigoje Mintaujos gimnazijoje mokėsi daugiau lietuvių nei latvių. 1889–1896 metais Mintaujos gimnazijoje mokytojavo Jonas Jablonskis, mokė senųjų lotynų, graikų kalbų. Apie atvykusį į Mintaują J. Jablonskį susispietė nedidelis lietuvių inteligentų būrelis: teisininkai Motiejus Lozoraitis, Motiejus Čepas, Antanas Krikščiukaitis-Aišbė, vėliau 1894 metais prie jų prisijungė vikaras Juozas Tumas-Vaižgantas, nepakentęs viešpataujančios lenkiškos atmosferos Lietuvos klebonijose. 1890-1895 Mintaujos gimnazijoje veikė „Varpo“ redakcijos talkininkų grupė (J. Jablonskis, A. Krikščiukaitis-Aišbė, P. Mašiotas). Mintaujos gimnazijoje veikė ir slapta lietuvių moksleivių draugija. Būsimasis tarpukario Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona, 1893 metais baigęs Palangos progimnaziją, išlaikė egzaminus į Žemaičių kunigų seminariją, bet vėliau persigalvojo ir įstojo į Mintaujos gimnaziją. Čia besimokydamas jis kartu su Vincu Kudirka ir Jonu Jablonskiu priklausė slaptai lietuvių organizacijai. A. Smetona iš Mintaujos gimnazijos buvo pašalintas už tautinius reikalavimus bei atsisakymą melstis rusiškai. 1897 metais A. Smetona baigė Peterburgo gimnaziją ir įstojo į Peterburgo universiteto Teisės fakultetą, du karus iš jo buvo šalintas. Jį baigė 1902 metais. Būsimasis gydytojas profesorius Petras Avižonis mokslus pradėjo Mintaujos keturklasėje vokiškoje privačioje mokykloje. Jo tėvai norėjo, kad jis stotų į kunigų seminariją, bet P. Avižonis kunigo luomui pašaukimo nejautė ir sekdamas J. Jablonskiu bei kitais to meto lietuvių inteligentais tęsė mokslus Mintaujos gimnazijoje. Su Petru mokėsi A. Lialis, P. Gaidelionis, D. Lapinskas, J. Kučas, A. Smetona. Dar 1888 metais Mintaujos gimnazijoje susikūrė lietuvių moksleivių kuopelė, pasivadinusi „Lietuvių draugystė“. P. Avižonis ją perorganizavo į „Kūdikio“ draugiją. Tai iš esmės buvo nauja moksleivių draugija, kuri išugdė daug Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjų, prisidėjo prie lietuviškos spaudos platinimo. 1894 metais birželio 24 d. Mintaujoje, J. Jablonskio bute, įvyko varpininkų septintasis suvažiavimas. Jame dalyvavo iškiliausi to meto lietuvių inteligentai: S. ir A. Didžiuliai, K. Grinius, P. Mašiotas, S. Matulaitis ir kiti. Tarp jų buvo ir ką tik mokyklą baigęs P. Avižonis. J. Jablonskis jam ir kitiems moksleiviams siūlė rinktis tokią profesiją, kurią įsigiję galėtų verstis laisva praktika ir dirbti Lietuvoje, nes lietuviai neturėjo teisės gimtinėje užimti valstybės tarnautojo pareigų. Mintaujos gimnazijoje mokėsi būsimi nepriklausomos Lietuvos ministrai pirmininkai: Vladas Mironas – dvasininkas, Lietuvos nepriklausomybės Akto (1918 m. vasario 16 d.) signataras, Juozas Tūbelis – agronomas, 1919 metais buvęs Žemės ūkio ir valstybės turtų ministru, o 1920 metais – švietimo ministru, 1927 metais – finansų ministru, Mykolas Sleževičius – teisininkas, net kelis kartus vadovavęs Ministrų kabinetui, drauge eidamas užsienio reikalų ir teisingumo ministro pareigas. Kartu su Juozu Tūbeliu 1902 metais Mintaujos gimnaziją baigė ir Ernestas Galvanauskas. Jis 1919-1920 metais ir 1922-1924 metais ėjo Lietuvos Ministro Pirmininko pareigas. Vytautas Petrulis – ekononistas, nuo 1925 vasario 4 d. iki 1925 rugsėjo 25 d., vadovavo XI-ajam Ministrų kabinetui ir tuo pačiu metu ėjo finansų ministro pareigas. Vadinamas lito „tėvu“, nes sutvarkė Lietuvos valiutą. Kai kurie kiti nepriklausomos Lietuvos ministrai mokėsi kitose Latvijos gimnazijose. Antanas Merkys – teisininkas, paskutinis prieškario ministras pirmininkas, buvo baigęs Rygos Aleksandro gimnaziją, o Leonas Bistras- gydytojas, filosofas, prieškario ministras pirmininkas buvo baigęs Liepojos gimnaziją. Atsistatydinus V. Petrulio vadovaujamai Vyriausybei, pastarasis vadovavo XII-ajam Ministrų kabinetui. Mintaujos gimnaziją baigė ir kiti Lietuvos ir JAV lietuvių politiniai, kultūros ir visuomenės veikėjai: būsimasis vyskupas Kazimieras Paltarokas, kunigai – Juozas Breiva, Petras Kraujalis, Salantų kunigas Pranas Motiejus Urbanavičius, literatas, savanoris Petras Rauduvė, Prienų „Žiburio“ gimnazijos steigėjas Peliksas Martišius, Kipras Bielinis – knygnešio Jurgio Bielinio sūnus, karo gydytojas Juozas Stasiūnas, kunigas Vincentas Vizgirda, filologas, mokslo istorikas Vladimiras Šilkarskis, mokytojas Vytautas Didžiulis, gydytojas Juozas Buzelis, žurnalistas, teisininkas Pijus Grigaitis, istorikas, pedagogas Jonas Yčas, knygnešys, rašytojas Konstantinas Jasiukaitis, ekonomistas, bankininkas Juozas Paknys, inžinierius Alfonsas Jurskis, dailininkas Petras Kalpokas, Petras Mulevičius II Seimo atstovas, gydytojas, aušrininkas Jonas Šliūpas, gydytojas, varpininkas, tautosakininkas Rokas Šliūpas, žurnalistas Juozas Vaičkus, vertėjas Adolfas Vėgėlė, dailininkai Justinas Vienožinskis, Pranas Žitkevičius, dramaturgas Borisas Dauguvietis ir t.t. Šią gimnaziją 1882 metais baigė pirmasis Latvijos prezidentas Janis Čakstė (1859-1927), kuris tais pačiais metais pradėjo studijuoti teisę Maskvos universiteto Teisės fakultete. Baigęs mokslus Maskvoje, jis dirbo Kuršo gubernijos prokuratūroje, laikraščio „Tėvija“ redaktoriumi. J. Čakstė 1905 metais parengia Latvijos autonomijos planą, o 1906 metais jis išrenkamas Rusijos valstybės dūmos deputatu ir įstoja į liberalų-kadetų frakciją. 1917 metais jis išrenkamas Kuršo gubernijos komisaru, 1920 metais J. Čakstė – pirmojo Latvijos parlamento (Seimo) pirmininku, 1922 metais – Latvijos prezidentu. 1925 metais jis buvo perrinktas antrai prezidento kadencijai. Per Janio Čakstės prezidentavimo metus pasikeitė net septynios Vyriausybės. Jis mirė būdamas prezidentu 1927 metais.

Piotr Biron (niem. Peter von Biron) – hrabia Świętego Cesarstwa Rzymskiego, książę Kurlandii i Semigalii (1769-1795), książę Żagania (1786-1800). Wikipedia PL

Ārpus hercogistes Pēteris iegādājās virkni īpašumu:
1782. gadā nopirka Palais Kurland pili Berlīnē, Unterdenlinden bulvārī (īpašumā līdz 1837. gadam);
1785. gadā nopirka Schloss Friedrichsfelde pili Berlīnē (īpašumā līdz 1797. gadam);
1786. gadā nopirka Sagānas hercogisti (vāc. Herzogtum Sagan, pol. Żagań) Lejassilēzijā;
1787. gadā nopirka īpašumu Doičvartenbergā (vāc. Herrschaft Deutsch Wartenberg, pol. Otyń);
1788. gadā nopirka Netkovas īpašumu (vāc. Herrschaft Nettkow) Rotenburgā pie Oderas (vāc. Rothenburg an der Oder, pol. Czerwieńsk);
1792. gadā nopirka Nāhodas īpašumu (vāc. Herrschaft Nachod, čeh. Náchod) un Ratibožici (īpašumā līdz 1840. gadam) Bohēmijā;
1796. gadā hercogs Prāgā nopirka grāfa Černina pili (Palais Czernin, īpašumā līdz 1811.gadam);
1798. gadā nopirka Holšteinas īpašumu (Herrschaft Hohlstein (Skała)) Lovenbergā (vāc. Löwenberg, pol. Powiat Lwówecki), Lejassilēzijā;
1798. gadā nopirka Čvalkovices īpašumu (vāc. Herrschaft Chvalkovice; čeh. Chvalkovice v Čechách), kuru apvienoja ar Nāhodas zemēm;

Пётр Бирон (нем. Peter von Biron) — сын и преемник Эрнста Иоганна Бирона, последний герцог Курляндии с 1769 по 1795 годы. Известен своим увлечением искусством, открыл в Митаве т. н. академию Петра. В качестве герцога Курляндии вёл нестабильную и неуспешную политику. Wikipedia RU