Follow
UBÀ Mžk, Žd 2 (3). Plg. Ū́ba, Ubas, Ubis, Ubỹs (žr.). Šaknis ub-, ūb- galbūt sietina su liet. ū́bauti „ūkauti, ūkčioti, šūkauti“, ū̃bti „šaukti, ūkti (apie pelėdą, apuoką)“ (DLKŽ) ar pan. Plg. dar liet. ùbas „krosnis“, ū́bas „tam tikro dydžio laukas“ (ten pat).
LITERATŪRA
A. Vanagas, V. Maciejauskienė, M. Razmukaitė, LIETUVIŲ PAVARDŽIŲ ŽODYNAS, Vilnius, Mokslas, 1985, t. 2, p. <...>.